Hakerek Nain: Kaman Nainggolan
Suara Pembaruan: 10 Dezembro 2007
(Tradusaun informal husi Kerytilo)
"We will promote optimal allocation and use of public and private investments to foster human resources, sustainable food, agriculture, fisheries and forestry systems, and rural development in high and low potential areas" (World Food Summit, Roma 1996).
(Ita sei promove optimu alokasaun no utiliza investimento Publiku no Privadu hodi halo enkorangem recurso, aihan sustentabiliade, agrikulutura, pescas, no systema floresta no dezenvolvimento rural iha area potensial nebe alto no baixu. (World Food Summit, Roma 1996).
Lia fuan badak iha leten hanesan pontu devista planu asaun lideransa mundial sira nebe halo komitmento iha Conferencia Nivel Alto konaba Ai Han iha Roma iha tinan 1996. Besik gerasaun ida liu ba sira promete iha Roma hodi luta hasoru Kiak no hamlaha Mudial atu oinsa atu hetan rohan tia iha tinan 2015 husi 1990-1992. Ho Objetivu nebe hanesan, halo deklarasaun Millennium Development Goals (MDGs) iha tinan 2000.
Iha ninia progreso, realizasaun la fasil buat nebe ho komitmento declarasaun nia. Estimasaun atual husi organizasaun FAO, katak kuantidade Humanu nebe sofre fragilidade Ai Han iha tinan 2001-2003 kuaze tokon 854 no 96 % ka tokon 820 iha nasaun dezenvolvidu. No 61 % ne’e iha Asia Pasifiku. Kuaze laiha progreso nebe signifika hodi hamenus kuantidade husi fragilidade Ai han, hanesan buat nebe halo estimasaun ona ba tinan 2015 nia iha Conferencia Alto Nivel Ai han iha Roma. Nomos (MDGs). Des de tinan 1990-1992 kuantidade redusaun populasaun nebe fragil Ai han iha nasaun Dezenvolvidu ho ema tokon 3 deit ( husi tokom 823 sai tokon 820)
Ida ne’e sai kestoens Global, nebe persiza solusaun efektivu. Solusaun hodi redus kuantidade fragil Aihan laos iha area Agrikultura deit maibe iha skalaun luan. Solusaun nebe inklui Politiku, ekonomi, no sosial. Estimulasaun kresimentu no difersifikasaun ekonomia iha area rural krusial tebes. Mobilizasaun recurso nesesario duni hodi aumenta produktividade no produsaun agrikultura no hasae kapasitasaun produsaun iha area-area Rural, nebe ema kiak no fragil Aihan sira hela ba.
Sai realidade hatudo ona katak obstaklu principal ba aumenta produktividade agrikultura maka valta investimento iha area Agrikultura. Lolos ne’e, investimento iha ara Agrikultura no rural maka sai makina mudansa dezenvolvimento futuru nia. Ironio, total ajudus nasaun doadores sira tendensiu tun 50 % iha periodo 1990-1999, maske iha tinan-tinan ikus progreso.
Tuir FAO, kanalizasaun fundus ba area Agrikultura so deit tokon US$ 24/ tinan, ka menus 10 % husi subsidiu kada tinan, nebe hetan husi nasaun sira avansadu(OECD) ba sira nia agrikultur. No lolos ne’e kuantidade sibsidiu ne too ona hodi too ba MDGs. Subsidiu ba Agrikultura tun husi 20 % iha inisio 1980 sai 8 % iha fin siclo 19.
Foreign Direct Investment (FDI) area Agrikultura ne’e mos bele hateten menus, kuaze 1 % husi Total FDI ba nasaun-nasaun Dezenvolvidu. FDI nebe menus hatudu katak iha fator risko ba systema management ekonomia nebe ladiak. Infrastruktura nebe fraku no servisu rural. Prosedimento lisensia (burokrasia) nebe komplikadu hodi hasae kustu, hodi nune’e difukulta Investimento. Obstaklu-obstaklu Investemento area agriukultura no dezenvolvimento Rural ho recurso domestiku mos hanesan ba Investimento husi rai liu nia.
Ita hotu hatene katak Investor boot liu maka Agrikultur sira. Sira persiza tebes iklima nebe kondisifu hodi fo estimula Investimento.
Kontribusaun Internasional sira
Lolos nee iha Konferensia Alto Nivel konaba Finansamento ba Dezenvolvimento nia iha Monterry iha tinan 2002, nasaun dezenvolvidu 50 halo akordo hodi mobiliza fundus Publiku ba Devenvolvimento, hadia systema managemento Publiku, aumenta efektividade gastus, no kria iklima investimento setor privado nebe diak.
Depois nasaun sira nebe avansadu halo komitmento hodi hasae recurso finanseiro no kooperasaun tekniku ba Dezenvolvimento nia, hamenus debe, no partisipa ho nasaun dezenvolvidu no ho nasaun sira nebe iha tempo tranzisaun nia laran ba comersio internasional. Nasaun avansadu sira halo komitmento hodi ajuda naaun dezenvolvidu sira liu husi kontribusaun 0, 7% husi sira nia GDP, maibe iha realidade kontribusaun ne’e sira fo sorin deit.
Hodi nune’e, persiza tebes duni esforsu husi nasaun hotu-hotu, liu-liu nasaun sira avasandu halo multipika sira nia kontribusaun hodi responde komitmento commun hodi luta hasoru kiak no Hamlaha Global.
Resposta litikus hodi hamenus Kiak no Hamlaha maka mobilize investimento ba seitor nebe bele halo redusaun no prevalesia kiak no fragilidade Ai han lalais.
Hanoin hirak nee hetan suporta husi faktus. Uluk iha Tiongkok orienta sira nia Dezenvolvikmento Agrikultura no konsege redus kiak sira iha area Rural husi porsentu 33 iha tinan 1978 sai porsentu 3.7 deit iha tinan 2000. Redusaun Kiak nebe mai husi kresimento setor Agrikultura dala 3.5 boot liu fali husi redusaun nebe mai husi kresimento Setor Industria no Servisus.
Esperensia Indonesia mos hanesan. Kresimento Agrikultura iha 1980 ba leten konsege redus ema kiak. Maibe ita (indonesia) lalais liu hakfodak ba “ troka nehan” ba setor industria nebe ho teknologia as, nebe absorb trabailador oituan deit. Entaun ita lahkfodak katak porsentazem obsorb trabailadores sira tendensiu menus bebeik ba porsentu 1 iha ba hasae GDP. Ida nee persiza ita korizi.
Investimento Publiku hanesan infrastruktura rural, irigasaun, dalan esforso agrikultur sira, Penyuluhan no Riset nebe sai domain governo tengke asileira. Orsamento ba ida nee lolos ne’e iha Fundu Alokasaun Spesial . Exemplu: FAS ba dalan no Irigasaun ba Distrito hotu (343) maizmenus triliun 4. Depois area Agrikultura nia Rp. 1,5 Triliun. Ba tinan 2007. Entaun Administrador sira tengke implementa ona fundus ida nee nebe ho fungsaun Entry Point ba investemneti rai liu nia mai. Depois hadia Iklima Investimnento privada persiza kria liu husi parseria ho Governo Lokal.
Buat seluk nebe krusial mos maka institusionaliza Comersio Rural. Historia hatudo tia ona katak Institusaun area rural nebe fragil halo insuksesu dezenvolvimento agrikultura no Area rual iha Afrika. Ita iha ema emprezario nebe oiutuan liu iha area rural. Ida ne’e persiza kria liu husi centro-centro Inkubator Rural nia. Ho subsidio husi Governo ( temporario) no manega husi organizasaun nebe kompriende konaba Agribinis nia, entaun obtaklu merkadoria bele rezolve. Iha etapa dauluk, grupo ida ne’e maka grupo Agrikultur sira, ou assosiasaun Agrikultura sira, depois iha etapa tuir mai bele sai Cooperativa Agribisnis nia, nebe sai “BASE EKONOMIA POPULAR”.
Hakerek nain nudar Chefe Institutu Ketahanan Pangan Departemen Pertanian/Sekretaris Dewan Ketahanan Pangan . Indonesia.
Suara Pembaruan: 10 Dezembro 2007
(Tradusaun informal husi Kerytilo)
"We will promote optimal allocation and use of public and private investments to foster human resources, sustainable food, agriculture, fisheries and forestry systems, and rural development in high and low potential areas" (World Food Summit, Roma 1996).
(Ita sei promove optimu alokasaun no utiliza investimento Publiku no Privadu hodi halo enkorangem recurso, aihan sustentabiliade, agrikulutura, pescas, no systema floresta no dezenvolvimento rural iha area potensial nebe alto no baixu. (World Food Summit, Roma 1996).
Lia fuan badak iha leten hanesan pontu devista planu asaun lideransa mundial sira nebe halo komitmento iha Conferencia Nivel Alto konaba Ai Han iha Roma iha tinan 1996. Besik gerasaun ida liu ba sira promete iha Roma hodi luta hasoru Kiak no hamlaha Mudial atu oinsa atu hetan rohan tia iha tinan 2015 husi 1990-1992. Ho Objetivu nebe hanesan, halo deklarasaun Millennium Development Goals (MDGs) iha tinan 2000.
Iha ninia progreso, realizasaun la fasil buat nebe ho komitmento declarasaun nia. Estimasaun atual husi organizasaun FAO, katak kuantidade Humanu nebe sofre fragilidade Ai Han iha tinan 2001-2003 kuaze tokon 854 no 96 % ka tokon 820 iha nasaun dezenvolvidu. No 61 % ne’e iha Asia Pasifiku. Kuaze laiha progreso nebe signifika hodi hamenus kuantidade husi fragilidade Ai han, hanesan buat nebe halo estimasaun ona ba tinan 2015 nia iha Conferencia Alto Nivel Ai han iha Roma. Nomos (MDGs). Des de tinan 1990-1992 kuantidade redusaun populasaun nebe fragil Ai han iha nasaun Dezenvolvidu ho ema tokon 3 deit ( husi tokom 823 sai tokon 820)
Ida ne’e sai kestoens Global, nebe persiza solusaun efektivu. Solusaun hodi redus kuantidade fragil Aihan laos iha area Agrikultura deit maibe iha skalaun luan. Solusaun nebe inklui Politiku, ekonomi, no sosial. Estimulasaun kresimentu no difersifikasaun ekonomia iha area rural krusial tebes. Mobilizasaun recurso nesesario duni hodi aumenta produktividade no produsaun agrikultura no hasae kapasitasaun produsaun iha area-area Rural, nebe ema kiak no fragil Aihan sira hela ba.
Sai realidade hatudo ona katak obstaklu principal ba aumenta produktividade agrikultura maka valta investimento iha area Agrikultura. Lolos ne’e, investimento iha ara Agrikultura no rural maka sai makina mudansa dezenvolvimento futuru nia. Ironio, total ajudus nasaun doadores sira tendensiu tun 50 % iha periodo 1990-1999, maske iha tinan-tinan ikus progreso.
Tuir FAO, kanalizasaun fundus ba area Agrikultura so deit tokon US$ 24/ tinan, ka menus 10 % husi subsidiu kada tinan, nebe hetan husi nasaun sira avansadu(OECD) ba sira nia agrikultur. No lolos ne’e kuantidade sibsidiu ne too ona hodi too ba MDGs. Subsidiu ba Agrikultura tun husi 20 % iha inisio 1980 sai 8 % iha fin siclo 19.
Foreign Direct Investment (FDI) area Agrikultura ne’e mos bele hateten menus, kuaze 1 % husi Total FDI ba nasaun-nasaun Dezenvolvidu. FDI nebe menus hatudu katak iha fator risko ba systema management ekonomia nebe ladiak. Infrastruktura nebe fraku no servisu rural. Prosedimento lisensia (burokrasia) nebe komplikadu hodi hasae kustu, hodi nune’e difukulta Investimento. Obstaklu-obstaklu Investemento area agriukultura no dezenvolvimento Rural ho recurso domestiku mos hanesan ba Investimento husi rai liu nia.
Ita hotu hatene katak Investor boot liu maka Agrikultur sira. Sira persiza tebes iklima nebe kondisifu hodi fo estimula Investimento.
Kontribusaun Internasional sira
Lolos nee iha Konferensia Alto Nivel konaba Finansamento ba Dezenvolvimento nia iha Monterry iha tinan 2002, nasaun dezenvolvidu 50 halo akordo hodi mobiliza fundus Publiku ba Devenvolvimento, hadia systema managemento Publiku, aumenta efektividade gastus, no kria iklima investimento setor privado nebe diak.
Depois nasaun sira nebe avansadu halo komitmento hodi hasae recurso finanseiro no kooperasaun tekniku ba Dezenvolvimento nia, hamenus debe, no partisipa ho nasaun dezenvolvidu no ho nasaun sira nebe iha tempo tranzisaun nia laran ba comersio internasional. Nasaun avansadu sira halo komitmento hodi ajuda naaun dezenvolvidu sira liu husi kontribusaun 0, 7% husi sira nia GDP, maibe iha realidade kontribusaun ne’e sira fo sorin deit.
Hodi nune’e, persiza tebes duni esforsu husi nasaun hotu-hotu, liu-liu nasaun sira avasandu halo multipika sira nia kontribusaun hodi responde komitmento commun hodi luta hasoru kiak no Hamlaha Global.
Resposta litikus hodi hamenus Kiak no Hamlaha maka mobilize investimento ba seitor nebe bele halo redusaun no prevalesia kiak no fragilidade Ai han lalais.
Hanoin hirak nee hetan suporta husi faktus. Uluk iha Tiongkok orienta sira nia Dezenvolvikmento Agrikultura no konsege redus kiak sira iha area Rural husi porsentu 33 iha tinan 1978 sai porsentu 3.7 deit iha tinan 2000. Redusaun Kiak nebe mai husi kresimento setor Agrikultura dala 3.5 boot liu fali husi redusaun nebe mai husi kresimento Setor Industria no Servisus.
Esperensia Indonesia mos hanesan. Kresimento Agrikultura iha 1980 ba leten konsege redus ema kiak. Maibe ita (indonesia) lalais liu hakfodak ba “ troka nehan” ba setor industria nebe ho teknologia as, nebe absorb trabailador oituan deit. Entaun ita lahkfodak katak porsentazem obsorb trabailadores sira tendensiu menus bebeik ba porsentu 1 iha ba hasae GDP. Ida nee persiza ita korizi.
Investimento Publiku hanesan infrastruktura rural, irigasaun, dalan esforso agrikultur sira, Penyuluhan no Riset nebe sai domain governo tengke asileira. Orsamento ba ida nee lolos ne’e iha Fundu Alokasaun Spesial . Exemplu: FAS ba dalan no Irigasaun ba Distrito hotu (343) maizmenus triliun 4. Depois area Agrikultura nia Rp. 1,5 Triliun. Ba tinan 2007. Entaun Administrador sira tengke implementa ona fundus ida nee nebe ho fungsaun Entry Point ba investemneti rai liu nia mai. Depois hadia Iklima Investimnento privada persiza kria liu husi parseria ho Governo Lokal.
Buat seluk nebe krusial mos maka institusionaliza Comersio Rural. Historia hatudo tia ona katak Institusaun area rural nebe fragil halo insuksesu dezenvolvimento agrikultura no Area rual iha Afrika. Ita iha ema emprezario nebe oiutuan liu iha area rural. Ida ne’e persiza kria liu husi centro-centro Inkubator Rural nia. Ho subsidio husi Governo ( temporario) no manega husi organizasaun nebe kompriende konaba Agribinis nia, entaun obtaklu merkadoria bele rezolve. Iha etapa dauluk, grupo ida ne’e maka grupo Agrikultur sira, ou assosiasaun Agrikultura sira, depois iha etapa tuir mai bele sai Cooperativa Agribisnis nia, nebe sai “BASE EKONOMIA POPULAR”.
Hakerek nain nudar Chefe Institutu Ketahanan Pangan Departemen Pertanian/Sekretaris Dewan Ketahanan Pangan . Indonesia.